Vandens kontrolė

Geriamojo vandens kokybė 2010 metais

Įvadas

Geriamojo vandens kokybė yra svarbus šalies gerovės ir socialinio – ekonominio išsivystymo lygio rodiklis. Geriamasis vanduo turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus, turi būti saugus cheminiu ir epidemiologiniu požiūriu. Mūsų šalyje geriamojo vandens šaltinis – požeminis vanduo. Viešajam geriamojo vandens tiekimui vartojamas giliųjų vandeningųjų horizontų vanduo (išskyrus kelias vandenvietes), kuriam aplinkos tarša didelės įtakos neturi. Mikrobiologinės šio vandens savybės paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvejų jis yra saugus, tik neišvaizdus dėl per didelio geležies, mangano kiekio.
 

Valstybinė viešai tiekiamo geriamojo vandens kontrolė

Valstybės, savivaldybių institucijų, geriamojo vandens tiekėjų, vartotojų funkcijas, atsakomybės ribas, užtikrinant geriamojo vandens saugą ir kokybę, nustato Geriamojo vandens įstatymas. Geriamojo vandens tiekėjai vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens priežiūrą ir atsako už vandens saugą ir kokybę iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausantį vidaus vandentiekį. Vartotojai atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę geriamojo vandens vartotojams priklausančiame vidaus vandentiekyje. Geriamojo vandens tiekėjai nuolat ima ir tiria geriamojo vandens mėginius  (vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą), teikia informaciją Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT), kuri vykdo valstybinę geriamojo vandens kontrolę.
Valstybinė geriamojo vandens kontrolė vykdoma vadovaujantis teisės aktais be išankstinio įspėjimo reguliariai pagal iš anksto sudarytas programas, pagrįstas rizikos vertinimu, taip pat įtarus, kad gali būti pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai.
2010 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) kontroliavo 335 (2009 m. – 358)geriamojo vandenstiekėjus, kurie aptarnauja 1970 geriamojo vandens tiekimo subjektų, iš jų: 65 (3%) stambūs geriamojo vandens tiekimo subjektas (tiekia geriamojo vandens daugiau kaip 1000 m³ per parą), kiti 97% – smulkūs geriamojo vandens tiekimo subjektai, iš jų, didžioji dalis geriamojo vandens tiekimo subjektai, kurie tiekia geriamojo vandens iki 100 m³ per parą) (1 pav.). Geriamojo vandens tiekėjų skaičius lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo nežymiai, tai rodo, kad smulkiųjų geriamojo vandens tiekėjų aptarnaujamų vandentvarkos objektų perėmimas į stambiųjų geriamojo vandens tiekėjų (specializuotų vandentvarkos įmonių) balansą vyksta lėtai.
 

1 pav. Geriamojo vandens tiekimo subjektai, pagal tiekiamo vandens kiekį per dieną 

2010 m. atlikta 1436 (2009 m. – 1504) patikrinimai, iš jų 836 (58%) (2009 m. – 978 (65%) patikrinimai su nustatytais pažeidimų. Lyginant su ankstesniais metais patikrinimų skaičius sumažėjo, taip pat sumažėjo (7%) ir patikrinimų su pažeidimais procentas.
Daugiausiai pažeidimų nustatoma smulkiuose geriamojo vandens tiekimo subjektuose (tiekiančiuose vandens vidutiniškai iki 100 m³ per parą) – vienam patikrintam subjektui vidutiniškai tenka 1,5 pažeidimo. Šiuose subjektuose nepilnai vykdoma geriamojo vandens programinė priežiūra, nevykdoma SAZ griežto režimo juostos,  kaptažo įrenginių – šachtų, siurblinių, vandens bokštų priežiūra ir kiti pažeidimai.
Nagrinėjant geriamojo vandens tiekimo subjektuose nustatytus pažeidimus, galima pažymėti, kad vyrauja geriamojo vandens gavybos sąlygų pažeidimai (38%), kiti geriamojo vandens programinės priežiūros vykdymo pažeidimai. Išnagrinėjus geriamojo vandens tiekimo subjektuose  nustatytus geriamojo vandens gavybos sąlygų pažeidimus, galima teigti, kad didžioji dalis (92%)pažeidimų nustatyta dėl sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ) sudarymo ir įteisinimo: neparengti, nesuderinti SAZ projektai; SAZ juostos nepažymėtos teritorijų planavimo dokumentuose. Išnagrinėjus kitus geriamojo vandens programinės priežiūros pažeidimus, galima teigti, kad didžioji dalis pažeidimų nustatyta, kad kai kai kurių tiriamų rodiklių vertės neatitiko teisės aktų reikalavimų, programinei priežiūrai imamų mėginių skaičius per metus neatitinka nustatyto.
2010 m. atrinkta 180 viešai tiekiamo geriamojo vandens valstybinių patvirtinamųjų mėginių, iš jų, neatitiko reikalavimų 62 (34%): 56 (55%) mėginiuose reikalavimų neatitiko cheminiai rodikliai (47 (84%) atvejais – geležis. Geležis yra indikatorinis rodiklis. Pagal teisės aktų nuostatas indikatorinių rodiklių neatitikimas nustatytiems reikalavimams tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai nekelia). Atlikti 189 mikrobiologiniai tyrimai (2009 m. – 161 tyrimai), neatitiko 6 (3,2%)(2009 m. – 11(6,8%), 400 cheminių tyrimų (2009 m. – 164 tyrimai), neatitiko 100 (25%)(2009 m. – 33(20%) ir 9 jusliniai tyrimai, teisės aktų reikalavimų neatitiko 1. Pažymėtina, kad didžioji dalis valstybinių viešai tiekiamo geriamojo vandens mėginių paimti tiriant vartotojų skundus, todėl neatspindi realios viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės.
 

2 pav. VMVT laboratorijose atlikti viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologiniai tyrimai 

3 pav. VMVT laboratorijose atlikti viešai tiekiamo geriamojo vandens cheminiai tyrimai

2010 m. gauti 27 vartotojų skundai dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės, pagrįsti – 16 (59%) (2009 m. gauti – 26, pagrįsti – 15 (58%), 2008 m. – 45 pagrįsti – 29 (64%). Skundai dėl geriamojo vandens sudaro apie 1% visų gautų skundų, tačiau skundų pagristumas vienas didžiausių lyginant su skundais dėl kitų produktų ar paslaugų. Pagrįstų skundų priežastis – netinkama geriamojo vandens kokybė (padidintas geležies kiekis). Geriamojo vandens tiekėjai laikinai pagerina geriamojo vandens kokybę atlikdami vandentiekio trasų praplovimus, kai kuriais atvejais keičiami vamzdynai, tačiau situaciją iš esmės galima išspręsti tik pastačius geležies šalinimo įrenginius, pakeitus vandentiekio tinklus, pasirinkus kitą vandens šaltinį. Šie darbams reikalingos investicijos. VMVT siekia, kad geriamojo vandens tiekėjai turėtų konkrečius planus ir priemones kaip užtikrinti geriamojo vandens kokybę, šiuos planus vykdytų ir apie jų vykdymą bei tiekiamo  geriamojo vandens kokybę tinkamai  informuotų vartotojus
VMVT, nustačiusi, kad viešai tiekiamas geriamasis vanduo nesaugus, sustabdo geriamojo vandens tiekimą, pvz.: 2009 m. nustačius geriamajame vandenyje mikrobinę taršą Klaipėdos a. VMVT laikinai uždraudė tiekti geriamąjį vandenį maistui gaminti iš Drukių kaimo vandenvietės. Po vandentiekio trasos remonto (užsandarinta anga vandentiekio trasoje) ir pakartotinės vandens bokšto ir trasų dezinfekcijos, pakartotinai paimtuose geriamojo vandens mėginiuose nenustačius mikrobinės taršos, vandens tiekimas atnaujintas. 2008 m. VMVT teritorinės tarnybos sustabdė geriamojo vandens tiekimą 12 atvejų, 2007 m. – 7 atvejais, 2006 m. – 15 atvejų.

Išlygos

Nors padėtis viešai tiekiamo geriamojo vandens sektoriuje gerėja, tačiau išlieka aktuali fluoridų viešai tiekiamame vandenyje problema šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. 2010 m., VMVT duomenimis, šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje 93 vandenviečių tiekiamame geriamajame  vandenyje fluoras viršija nustatytą rodiklio vertę (vanduo tiekiamas 78 tūkstančiams gyventojų, tai sudaro apie 3 % viešai tiekiamo geriamojo vandens vartotojų, arba apie 2% gyventojų). Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, jeigu tam tikroje teritorijoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais, savivaldybės vykdomoji institucija gali leisti ribotą laikotarpį viešai tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytus toksinius (cheminius) rodiklius, jeigu sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija nustato, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata (išlyga) nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai. Išlyga yra leidimas, įpareigojantis savivaldybę ir geriamojo vandens tiekėją vykdyti realius veiksmus toksiniams rodikliams, kurie yra didesni nei nustatyti, atkurti ir tinkamai informuoti geriamojo vandens vartotojus. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba yra priėmusi sprendimus dėl išlygų taikymo 6 vandenvietėms (49665 gyventojų): Agluonėnų, Kretingalės, Endriejavo vandenvietės (galioja iki 2012-05-12), Girkalių vandenvietė, Plikių vandenvietės (galioja iki 2014-04-14), Klaipėdos 1-oji vandenvietė (antroji išlyga, galioja iki 2013-01-09). Vandens gerinimo įrenginiai yra statomi Salantuose ir Vydmantuose, planuojama Šventosios ir Nemirsetos gyvenvietės vandentiekį sujungti su UAB „Palangos vandenys“ vandenviete.  
 

Geriamojo vandens, kuriuo aprūpinama individualiai, kontrolė

VMVT duomenimis, geriamąjį vandenį iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių (gruntinį vandenį) Lietuvoje vartoja vidutiniškai 25% gyventojų (2 pav.). Deja, gruntinis vanduo nėra saugus vartoti. Taip yra todėl, kad į šulinius, negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, šulinio (gręžinio) įrengimo ir priežiūros ir, žinoma, ūkinės veiklos. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, o taip pat žema ūkininkavimo kultūra.
Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, VMVT užtikrina individualiai naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę ir kitas teisės aktuose numatytas higienos priemones, įskaitant individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu gyventojų informavimą, jei per geriamąjį vandenį plinta ar gali plisti užkrečiamosios ligos arba jei atsiranda vandens cheminio užteršimo pavojus. 

4 pav. Gyventojų, apsirūpinančių geriamuoju vandeniu individualiai, pasiskirstymas (procentais) pagal teritorijas

2010 m. geriamojo vandens mėginiai iš šachtinių šulinių buvo imami vadovaujantis 2010 metų patvirtinamųjų valstybinių maisto ir šachtinių šulinių vandens mėginių tyrimų tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. B1-154. Buvo atrinkti 1222 šachtinių šulinių geriamojo vandens valstybiniai patvirtinamieji mėginiai, iš jų, neatitiko reikalavimų – 747 (61%), cheminė tara nustatyta 240 (37%) mėginių (nitratai – 213, nitritai – 23, kitos cheminės medžiagos – 36 atvejais), mikrobiologinė – 507 (87%) mėginiuose (E. coli –126, žarniniai enterokokai – 200 atvejų).
Nustačiusios, kad vanduo nesaugus, teritorinės VMVT informavo vartotojus, savivaldos institucijas, visuomenės sveikatos centrus. Taip pat vartotojai informuojami apie priemones užtikrinant jų naudojamo geriamojo vandens saugą ir kokybę.
Nors, kaip rodo VMVT atlikti laboratatorinių tyrimų rezultatai, šachtinių šulinių geriamojo vandens nėra gera, tačiau gyventojai tik išskirtinais atvejais kreipiasi Į VMVT, nes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, turi patys rūpintis, vandens, kuriuo apsirūpina individualiai, sauga ir kokybe, privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo. 

 

Viešai tiekiamo vandens kontrolė 2009 metais

Viešai tiekiamo vandens kontrolė 2008 metais