Zoonozės

Zoonozės - tai ligos bendros gyvūnams ir žmonėms, kuriomis užsikrečiama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu.
Yra priskaičiuojama daugiau nei 200 zoonozinių ligų, kuriomis žmonės užsikrečia nuo gyvūnų.

KLASIFIKACIJA

Zoonozės gali būti klasifikuojamos įvairiai:

Pagal perdavimo mechanizmą - Anthropozoonozės, zooanthroponozės, amphixenozės.
Pagal perdavimo būdą – tiesioginės ir netiesioginės zoonozės.
Pagal sukėlėjo vystymosi ciklą - tiesioginės zoonozės, ciklozoonozės, metazoonozės, saprozoonozės.
Pagal sukėlėją (dažniausiai naudojama klasifikacija) – bakterinės, virusinės, pirmuonių sukeliamos ir parazitinės.
Pagal gyvūnų rūšis – paukščių, kiaulių, galvijų ir kt.

Daugiau informacijos apie gyvūnų zoonozes galima rasti internete: http://www.oie.int , o informaciją apie aktualias žmonių zoonozes internete: http://www.who.int

Zoonozių stebėsena yra vykdoma vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. B1-390 patvirtintais Zoonozių stebėsenos reikalavimais (Žin., 2004, Nr. 76-2640). Šių reikalavimų tikslas – nustatyti zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir jų antimikrobinio atsparumo stebėsenos ir apsinuodijimų maistu epidemiologinio tyrimo tvarką, kuri leistų surinkti informaciją, reikalingą pagrindinėms jų plitimo tendencijoms ir priežastims nustatyti.

Pagal šiuos reikalavimus Lietuva ir visos ES šalys narės turi vykdyti šių zooozių ir zoonozių sukėlėjų stebėseną:
1. Bruceliozė ir jos sukėlėjai;
2. Kampilobakteriozė ir jos sukėlėjai;
3. Echinokokozė ir jos sukėlėjai;
4. Listeriozė ir jos sukėlėjai;
5. Salmoneliozė ir jos sukėlėjai;
6. Trichineliozė ir jos sukėlėjai;
7. Mycobacterium bovis sukeliama tuberkuliozė;
8. Verotoksigeninė Escherichia coli.

Zoonozės ir zoonozių sukėlėjai, kurie turi būti stebimi atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją:
1. Virusinės zoonozės:
1.1. Kalicivirozė,
1.2. A hepatito viruso sukeliamas hepatitas,
1.3. Gripo viruso sukeliamas gripas,
1.4. Pasiutligė,
1.5. Arthropoda nariuotakojų gyvūnų platinamos virusinės ligos.
2. Bakterinės zoonozės:
2.1. Boreliozė ir jos sukėlėjai,
2.2. Botulizmas ir jo sukėlėjai,
2.3. Leptospirozė ir jos sukėlėjai,
2.4. Psitakozė ir jos sukėlėjai,
2.5. Tuberkuliozės,
2.6. Vibriozė ir jos sukėlėjai,
2.7. Jersiniozė ir jos sukėlėjai.
3. Parazitinės zoonozės:
3.1. Anaziakiazė ir jos sukėlėjai,
3.2. Kriptosporidiozė ir jos sukėlėjai,
3.3. Cisticerkozė ir jos sukėlėjai,
3.4. Toksoplazmozė ir jos sukėlėjai.

Visuomenės sveikatos apsauga nuo zoonozių, kurias gyvūnai tiesiogiai ar netiesiogiai perduoda žmonėms, yra pirmaeilės svarbos. Dėl su maistu perduodamomis zoonozėmis gali susirgti žmonės, o maisto produktų gamyba ir maisto pramonė – patirti didelių ekonominių nuostolių. Zoonozės, perduodamos kitais šaltiniais, išskyrus maistą, ypač susijusiais su laukinių gyvūnų ir naminių gyvūnėlių populiacijomis, taip pat kelia susirūpinimą. Tačiau duomenų rinkimo sistemos rezultatai rodo, kad zoonozių sukėlėjai, būtent Salmonella spp. ir Campylobacter spp., yra daugelio zoonozių atvejų žmonėse priežastis. O kalbant apie salmonelių kontrolę, iš turimos informacijos galima spręsti, jog paukštienos produktai yra pagrindinis žmonių salmoneliozės šaltinis. Todėl šių produktų gamybai turėtų būti taikomos kontrolės priemonės.
Tam, kad įvertinti salmoneliozės ir kampilobakteriozės paplitimą ir nusistatyti paplitimo mažinimo tikslus, ES šalyse buvo atliekami pirminiai salmoneliozės ir kampilobakteriozės paplitimo tyrimai.

1. Vadovaujantis 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimu 2004/665 dėl Salmonella paplitimo Gallus gallus dedeklių vištų pulkuose pradinio tyrimo, buvo paimti ir ištirti mėginiai salmonelių atžvilgiu daugelyje Lietuvos paukštynų auginančių vištas dedekles.
Tyrimų rezultatai:
info\1..pdf

2. Vadovaujantis 2007 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimu 2007/516 dėl Bendrijos finansinės paramos tyrimui dėl Campylobacter spp. paplitimo viščiukų broilerių pulkuose bei atsparumo antibiotikams ir Campylobacter spp. ir Salmonella spp. paplitimo broilerių skerdenose valstybėse narėse atlikti, buvo imami ir tiriami mėginiai paukštynuose auginančiuose viščiukus broilerius bei skerdyklose, kur buvo skerdžiami tie patys užauginti viščiukai broileriai.
Tyrimų rezultatai:
info\2..pdf

3. Vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimu 2006/662/EB dėl Bendrijos finansinės paramos pirminiam tyrimui dėl salmoneliozės paplitimo kalakutų pulkuose, kuris bus atliekamas valstybėse narėse, buvo imami mėginiai paukštynuose, kurie augina mėsinius kalakutus.
Tyrimų rezultatai:
info\3..pdf
Taip pat Bendrija neturėjo duomenų apie salmoneliozės paplitimą skerdžiamuose kiaulių bandose.

4. Vadovaujantis 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimu 2006/668/EB dėl Bendrijos finansinės paramos valstybių narių pirminiam Salmonella paplitimo tarp skerstinų kiaulių tyrimui atlikti, buvo imami mėginiai skerdyklose, kuriose buvo skerdžiamos kiaulės.
Tyrimų rezultatai:
info\4..pdf

5. Vadovaujantis 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimu 2008/55/EB dėl Bendrijos finansinės paramos Salmonella spp. ir meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus paplitimo veislinių kiaulių bandose tyrimui, kuris bus atliekamas valstybėse narėse, mėginiai buvo imami veislinių kiaulių bandose.
Tyrimo rezultatai:
info\5..pdf
 

Atlikus paplitimo tyrimus ir nustačius paplitimo procentą buvo nustatyti salmoneliozės palitimo sumažinimo tikslai, bei tikrinimo sistemos skirtos įsitikinti ar yra pasiekti užsibrėžti tikslai.

PAGRINDINIAI ES TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS SALMONELIŲ KONTROLĘ PAUKŠČIŲ PULKUOSE

1. 2003 m. lapkričio 17 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:2003R2160:20110529:LT:PDF

2. 2006 m. liepos 31 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1168/2006 įgyvendinantis Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo sumažinti tam tikrų salmonelių serotipų paplitimą Gallus gallus rūšies dedeklėse vištose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1003/2005
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:211:0004:0008:LT:PDF

3. 2006 m. rugpjūčio 1 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1177/2006 įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl reikalavimų taikyti specialius kontrolės metodus, nustatytus nacionalinėse salmonelių kontrolės naminiuose paukščiuose programose
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:212:0003:0005:LT:PDF

4. 2007 m. birželio 12 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 646/2007 įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium paplitimą broileriuose ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1091/2005
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:151:0021:0025:LT:PDF

5. 2007 m. spalio 23 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1237/2007 iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 ir Sprendimą 2006/696/EB dėl salmonelėmis užkrėstų vištų dedeklių pulkų kiaušinių pateikimo į rinką
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:280:0005:0009:LT:PDF

6. 2008 m. birželio 20 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 584/2008, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:162:0003:0008:LT:PDF

7. 2009 m. kovo 18 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 213/2009, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 ir Reglamento (EB) Nr. 1003/2005 nuostatas dėl salmonelių kontrolės ir tyrimo veislinių Gallus gallus rūšies vištų ir kalakutų pulkuose
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:073:0005:0011:LT:PDF

8. 2010 m. kovo 10 d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 200/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatos dėl Europos Sąjungos tikslo mažinti salmonelių serotipų paplitimą veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:061:0001:0009:LT:PDF

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengtoje Bendrijos suvestinėje apie zoonozių, zoonozių sukėlėjų, antimikrobinio atsparumo tendencijas ir šaltinius ir dėl maisto kylančių protrūkių Europos Sąjungoje 2005 m. (http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/600.pdf) nurodoma, kad gana didelė gyvūnuose ir maiste esančių Campylobacter ir Salmonella izoliatų dalis buvo atspari inhibitorinėms medžiagoms, kurios paprastai naudojamos žmonių ligoms gydyti. Per maistą plintančios infekcijos, kurias sukelia šios atsparios bakterijos, yra ypatingai pavojingos žmonėms, nes gydymas gali būti nesėkmingas. Todėl nuo 2008 metų visose šalyse narėse yra privaloma Salmonella antimikrobinio atsparumo stebėsena.
 

Detalesnė informacija (sprendimas 2007/407):
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:153:0026:0029:LT:PDF

2009 m. buvo išleistas komunikatas, kuriuo buvo siekiama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie Bendrijos salmonelių kontrolei skirtų nuostatų įgyvendinimą ir rezultatus, pasiektus priėmus 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės ir 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 99/2003/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo. Komunikate aptariami ir kiti salmonelių kontrolei maisto grandinėje vykdyti ar gerinti skirti Bendrijos teisės aktai ir veikla.
Detaliau: info\kominikatas dėl salmoneliu.DOC