Naujienos apie ligas

Šmalenbergo virusas nustatytas jau septyniose Europos šalyse (2012-02-29)

Europos avių ir ožkų ūkiuose plintantis Šmalenbergo virusas kelia susirūpinimą veterinarijos specialistams. Europos Komisija reguliariai atnaujina duomenis apie viruso pasireiškimą, yra parengtas šios ligos stebėsenos planas. Pirmieji susirgimų atvejai praėjusiais metais buvo užregistruoti Vokietijoje ir Olandijoje, šiuo metu jau nustatyti Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir Liuksemburge. Kol kas Europoje užregistruota apie tūkstantis Šmalenbergo viruso atvejų, kai atrajotojų populiacija Europos Sąjungoje viršija 85 milijonus gyvulių.
Šmalenbergo virusas pavadintas Vokietijos miesto, kuriame pirmą kartą buvo nustatytas, vardu. Virusą atrado mokslininkai, tirdami atrajotojų susirgimų bei apsigimimų priežastis. Šmalenbergo virusas buvo nustatytas tiriant veršelių, ėriukų ir ožiukų apsigimusius vaisius, nugaišusius ir ne laiku gimusius jauniklius. Veršeliams, ožiukams, dažniau ėriukams buvo nustatytos raumenų ir skeletų ydos bei deformacijos, kreivi kaklai, žandikaulių sutrumpėjimai, galvos smegenų vandenė ir kiti galvos smegenų apsigimimai.
Suaugę gyvūnai gali visai neturėti ligos klinikinių požymių arba šie požymiai nesiskiria nuo būdingų kitoms ligoms. Gyvūnai karščiuoja, neėda, sumažėja jų pieningumas. Virusinė infekcija avims, ožkoms, karvėms sukelia persileidimus. Nustatyta, kad Šmalenbergo viruso laikas, per kurį jis cirkuliuoja užkrėsto gyvūno kraujyje, yra trumpas. Jie gali pasveikti per savaitę, klinikiniai požymiai dingsta po keleto dienų. Pavojingus virusus platina uodiniai dvisparniai (Culicoides) ir uodai (Culicidae).
Remiantis mokslininkų išvadomis, šis virusas žmogaus sveikatai nepavojingas. Nėra duomenų, kad ūkininkai ar veterinarijos gydytojai, turėję glaudžių kontaktų su sergančiais gyvūnais, būtų nuo jų užsikrėtę. Tyrimai parodė, kad šis virusas neplinta per gyvūninius produktus (mėsą, pieną) ar šalutinius gyvūninius produktus.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo atrajotojų (avių, ožkų ir galvijų) sergamumo šiuo virusu stebėseną Lietuvoje, ypatingas dėmesys skiriamas neišnešiotų jauniklių tyrimams. Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie šio viruso pavojų. Kol kas nesame gavę pranešimų iš valstybinių ar privačių veterinarijos gydytojų ir gyvūnų augintojų apie apsigimimus ar kitus Šmalenbergo virusui būdingus požymius atrajotojų bandose. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra pasirengęs atlikti viruso nustatymo laboratorinius tyrimus“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis.

Rusijoje padėtis dėl Afrikinio kiaulių maro negerėja – patvirtintas dar vienas naujas ligos židinys Volgogrado srityje

Š. m. vasario 15 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą iš Rusijos kompetentingos institucijos apie šioje šalyje nustatytus naujus Afrikinio kiaulių maro atvejus. Šį kartą laboratoriniam tyrimui buvo paimti mėginiai iš rastų 8 nugaišusių šernų Rusijos Federacijos Volgogrado srityje.
 
Pirminis Afrikinio kiaulių maro tyrimas, atliktas Volgogrado apskrities veterinarijos laboratorijoje, buvo teigiamas, todėl galutiniam ligos patvirtinimui patologinė medžiaga išsiųsta į Pokrovo referentinę veterinarijos laboratoriją. Atsakingos Rusijos Federacijos institucijos savo pranešime taip pat informavo ir apie visas priemones, kurių imamasi Afrikinio kiaulių maro viruso židiniui nustatyti ir likviduoti. Apie grėsmę ūkiniams gyvūnams informuojami ir aplinkinių regionų gyventojai.
 
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjo pavaduotojo Egidijaus Pumpučio, 2011 metais šios ligos atvejai buvo nustatyti Italijoje, Pietų Afrikoje, Nigerijoje, Kenijoje, Čade. Lietuvoje ši ypač pavojinga liga niekada nebuvo nustatyta, tačiau, vertinat riziką, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šalyje nuolat vykdo Afrikinio kiaulių maro stebėseną. 2011 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 393 kiaulių ir 332 šernų mėginiai, visų tyrimų rezultatai neigiami - ligos užkrato nenustatyta.